Varšuva – Stašico rūmai, Lenkija
Spustelėkite, kad pamatytumėte būsimus 2024–2025 m. renginius Varšuvoje – Stašico rūmuose, Lenkijoje
Stašico rūmai – Vikipedija
Išorinės nuorodos [taisyti].
Stašico rūmai, lenkiškai: Palac Staszica; IPA: [pawats stat'sitsa]), yra pastatas, esantis Nowy Swiat72 gatvėje, Varšuvoje, Lenkijoje. Čia įsikūrusi Lenkijos mokslų akademija.
Stašico rūmų istorija siekia 1620 m., kai Lenkijos karalius Žygimantas III įsakė pastatyti nedidelę Rytų stačiatikių koplyčią, kaip tinkamą buvusio Rusijos caro Vasilijaus IV ir jo brolio Dmitrijaus Šuiskio, mirusio m. Lenkų globa po to, kai buvo paimta prieš keletą metų per Lenkijos ir Maskvos karą 1605–18 m.
Lenkijos sostinėje daugiausia gyveno katalikai, protestantai arba žydai. Todėl stačiatikių koplyčios neprireikė. 1668 m. kitas Lenkijos karalius Jonas II Kazimieras perdavė koplyčią Dominikonų ordinui. Jie buvo šio pastato prižiūrėtojai iki 1808 m.
Stanislovas Stašičius pastatą įsigijo 1818 m. Jis buvo žymus Lenkijos Apšvietos veikėjas ir užsakė jį atnaujinti. Antonio Corazzi buvo architektas, atsakingas už rūmų pertvarkymą neoklasikiniu stiliumi. Stašičius po renovacijos (1820-1923) pastatą atidavė Mokslo bičiulių draugijai. Tai buvo pirmoji Lenkijos mokslo draugija, skirta tik mokslui.
Julianas Ursynas Niemcewiczius (diplomatas ir polimatas) 11 m. gegužės 1830 d. priešais rūmus atidengė Bertelio Thorvaldseno paminklą Nikolajui Kopernikui [1].
Rusijos valdžia uždraudė draugiją po 1830 m. lapkričio mėn. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperiją. Jie didžiąją savo laiko dalį valdė Varšuvą nuo 1795 m., kai Lenkija buvo padalinta. Loterijos organizatoriai rūmais naudojosi 26 metus.